Sveiki visi mano dienoraščio lankytojai. Dėkoju už apsilankymus ir, tikiuosi, susidomėjimą numerologija. Šiandien noriu pateikti Jūsų dėmesiui pamastymus apie asmeninių santykių suderinamumą ir numerologijos pritaikymą.
Visiems mums yra žinoma apie tarpusavio santykių problemas. Jos lydi mus nuo pat vaikystės iki gilios senatvės ir nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, vis dėlto tenka susidurti su žmonėmis, kurių mes nesuprantame, skiriasi pažiūros, nuomonės ir dar daug kitų dalykų. Kodėl visa tai vyksta? Kodėl negalėtų būti, kad sutikę bet kurį žmogų iš karto rastume bendrą kalbą, sutaptų interesai, nejaustume įtampos bendravime ir streso? Žinoma sutikto žmogaus iš karto niekada nepažinsime ir tik pabendravę su juo kurį laiką, mes jį arba priimame arba nebenorime daugiau su juo susitikti. Čia galbūt daugiau apie kasdienines pažintis, bet aš norėčiau pakalbėti apie ilgalaikius, įpareigojančius santykius, kurie manau buvo, yra ir išliks aktualūs. Taigi praleiskime vaikystę ir pradėkime nuo paauglystės ir jaunimo, potencialiai galinčio užmegzti ilgalaikius santykius, kurie perspektyvoje gali peraugti į rimtus šeimyninius santykius.
Pilnametystė. Priimta, kad tai aštuoniolika metų, tačiau kodėl ir kas nustatė šį amžių? Juk ne visi aštuoniolikmečiai jau panašūs į pilnamečius, o kai kurie šešiolikmečiai jau būna daug daugiau suaugę, nei turintys pavyzdžiui dvidešimt tris metus. Manau pilnametystė, tai toks amžius, kiekvieno individualiai, kai žmogus pats jaučia savo galimybes gyventi savarankiškai, atsakyti už savo veiksmus, jausti įsipareigojimus ir suvokti kitus suaugusio žmogaus privalumus. Daug kas iš perkopusių keturiasdešimt paprieštaraus, kad iš kur vaikas (imkim septyniolikmetis) gali žinoti, kaip reikia gyventi, kaip elgtis, kokius sprendimus priiminėti? Gerbiami taip manantys, jei Jūs tėveliai turintys tokius vaikus, pabandykite prisiminti savo paauglystę, ar nebuvo tokio pat konflikto? Atsakysite, kad buvo tvarka ir viskas, kad kaip tėvai pasakė – buvo šventa. Gerai, Jūs patenkinti, Jūs už tai dėkingi, tačiau ar pagalvojote, kokia buvo Jus supanti aplinka? Auklėjamieji santykiai buvo panašūs ir šeimoje, ir mokykloje, ir darbo kolektyve, galų gale netgi gatvėje. Ar jie buvo geri ar blogi, daugelis iš Jūsų turi savo nuomonę, tačiau sutikite, kad jų pagrindas buvo baimė, svetima nuomonė, gėdos jausmo sukėlimas, kurie ugdė pagarbą tėvams, mokytojams, kolektyvui ar tarkim partijai ir Tėvynei. Sutinku, kad ir negatyvios priemonės, vedančios prie teigiamų pasekmių, gali būti tinkamos, tačiau jos negali būti taikomos nuolat ir visoms kartoms. O kodėl, tai mano nuomonė tokia: tarkim šiomis dienomis paaugliui taikomos tokios pat auklėjamosios priemonės, kaip ir prieš dvidešimt metų, tačiau aplinka, mokykla, gatvė jau toli gražu nebe tokia. Todėl jei prieš dvidešimt metų visapusis požiūris į gyvenimą ir moralės normas buvo daugmaž vienodas, tai šiuo metu jis toks skirtingas, kad bet kuris paauglys jaučiasi turįs pasirinkimą, ir patikėkite tikrai jis renkasi tą aplinką, kuri jam priimtinesnė ir kur jis gali jaustis laisvai ir patogiai. Iš čia ir atsiranda priešiškumas tėvams, mokytojams, nustatytai tvarkai. Jei šeimoje auklėjimo pagrindą sudaro meilė ir tarpusavio supratimas, tai beveik garantuoju, kad neigiama aplinka asmenybės formavimui įtakos didelės neturės ir žmogus į gyvenimą išeis paruoštas, tačiau jei toks pagrindas yra baimė ir griežta tvarka, tai ko gero auklėjamasis tik ir lauks progos greičiau palikti namus ir veršis į asmeninę laisvę bei savarankišką gyvenimą, kurio išmokti jam teks pačiam ir dėkingumo už tai jis ko gero tėvams neparodys. Tokį pasirinkimą šiais laikais jis turi, ir jokie tėvų prieštaravimai, nuogąstavimai, bauginimai jo nesulaikys. Jei paliesti gamtos dėsnius, tai ten vyksta natūralūs dalykai, kai suaugęs individas, turintis pakankamai jėgų apsirūpinti maistu, sugebantis apsiginti ir jau galintis pratęsti giminę, yra tiesiog atstumiamas motinos, nes ji puikiai žino, kad praleidusi šį momentą ir laiku to nepadariusi, pasmerkia savo palikuonį pražūčiai ir pažeidžia gamtos dėsnius. Žmonės gi menkai jaučia šį dėsnį ir ne laiku pastebi tą momentą. Todėl atsitinka taip, kad arba vaikai į savarankišką gyvenimą išeina nepasiruošę ir padaro labai daug klaidų, kol išmoksta gyventi, arba jie išeina per vėlai ir tampa bejėgiais, nes namų jaukumas ir patogumas, o ne retai ir perdėtas lepinimas, juos tokiais padaro. Deja priežastis tokiem atvejam yra dvejopa: arba per didelė meilė, arba per didelis griežtumo ir “gyvenimo žinojimo” taikymas. Tikro žinojimo ir paruošimo čia būna mažai. Tėvai visada stengiasi, kad vaikai būtų aprūpinti, tačiau dažnai pamiršta, kaip juos to apsirūpinimo išmokinti pačius. Čia šiek tiek gal nukrypau nuo pagrindinės temos, tačiau manau tai aktualu. Taigi privedant prie temos, esmė vis dėlto manau yra tame, kad mes ne visi priimame vaikus, tėvus, draugus, artimuosius, svetimus žmones, tokius, kokie jie yra, o bandome kiekvienam primesti savo standartus. Todėl ir išeina taip, kad tėvai nesupranta savo vaikų, žmonos nesupranta vyrų, žmonės nesupranta žmonių, ir atvirkščiai. Štai čia ir gali padėti numerologija, kuri jau žmogui gimus, ne tik gali nusakyti jo būsimą charakterį bei gyvenimo kryptį, bet ir padėti tėvams, draugams, jaunavedžiams, darbdaviams iš kart suprasti su kokiu žmogumi turime reikalą.
Turbūt apsidžiaugė jaunimas, paskaitęs mano mintis apie paauglystės auklėjimo ypatumus, tačiau sekantis skirsnis skiriamas jiems.
Na pagaliau. Atėjo pilnametystė, esame suaugę, laisvi, veržiamės iš namų, turime savo nuomonę, bet užvaldo meilės jausmas ir viskas pradeda slysti iš po kojų. Tėvų patarimai ir bauginimai nebereiškia nieko, draugų ir pažystamų nuomonė tampa nulinė, visi standartai ir moralės normos nebetenka prasmės, netgi tiek svarbūs šiais laikais pinigai ir tie nebeteikia tiek daug reikšmės. Svarbu būti kartu. Meilė – Dieviškas jausmas ir galinga energija, valdanti mūsų gyvenimus ir visą Visatą. Jei mes visi sugebėtume gyventi tik Meilės energijos pagrindu, tai būtume pačios laimingiausios būtybės pasaulyje, deja kol kas to nesugebame, nes mus valdo begalės kitų jausmų, neretai ir naikinančių. Ne veltui sakoma – Meilė akla. Taip, meilė tikrai akla, nes ši energijos forma yra ant tiek švari ir kilni, kad ji nerūšiuoja žmonių į gerus ir blogus, gražius ir bjaurius. Labai gerą meilės jausmo apibūdinimą radau Ekharto Thole knygoje “Šios akimirkos jėga”. Ten rašoma, kad meilė kitam žmogui yra tada, kai jame mes nematome jokių trūkumų ir neturime jokių pretenzijų, o jei tokie dalykai atsiranda, tai meilė jau yra virtusi prisirišimu ir savo tyrumą praradusi. Tarp kitko puiki knyga, rekomenduoju. Puiku, kai šis jausmas, vienąsyk užvaldęs, nepalieka žmogaus visą gyvenimą. Tada mes kitą žmogų tiesiog mylime ir visai nebūtina jo vertinti. Kitas reikalas, kai meilė išblėsta, o gyventi su savo pasirinkimu tenka, nes išblėsus meilės jausmui jau gana dažnai turimi rezultatai: vaikai, bendras turtas ir pan. Beje netgi dauguma psichologų meilės jausmui suteikia iki 3-5 metų laikotarpį. Va čia ir prasideda skyrybos, nesutarimai, kenčia vaikai, kenčiame ir męs patys. Tada prisimename tėvų patarimus, kurie atrodė bereikšmiai, suprantame, kad jie mums norėjo laimės, pradedame keikti save ar kitus, visur ieškome kaltų. O kaltų nėra, tiesiog buvo meilė, kurios kaltinti mes neturime teisės, tai Dieviška. Taigi numerologija ir čia gali padėti. Ji gali padėti įvertinti sutiktą partnerį, jo charakterį, jo gabumus, jo polinkius, jo asmenybės išraišką ir netgi sielos gelmes. Užtektų vien mylimojo gimimo datos, kad suprastume su kuo siejame savo gyvenimą ir ar jis mums tinka pagal mūsų gyvenimo kelio skaičių. Bet numerologijoje reikšmę turi ne vien gimimo data. Vardas ir pavardė susideda iš raidžių, kurios transformuojamos į skaičius, o skaičių deriniai suteikia dar daugiau informacijos, kuri taip aktuali mūsų gyvenimui. Anksčiau išgirstas posakis, kad moterys teka už vyrų, tikėdamos, kad jie pasikeis, tačiau jie nesikeičia, o vyrai veda moteris, tikėdamiesi, kad jos nesikeis, bet jos vis tiek pasikeičia, man buvo panašus į gyvenimišką anekdotą, tačiau remiantis numerologija, tai yra tikra tiesa. Vyrai nesikeičia, nes jie po vedybų nekeičia savo pavardės, o moterys keičia ir net nenujaučia, kad jų asmenybę, sielą ir net likimą jau veikia visai kitos vibracijos ir jos gali būti visiškai priešingos buvusioms. Tai pritaikoma ir toms “nelaimingosioms”, kurios gyvena jau su kokiu ketvirtu ar kažin kelintu vyru ir vis dar neranda savo išrinktojo. O tai kaip tu jį surasi, kai sulig kiekvienomis naujomis vedybomis gauni vis kitą pavardę ir nuolat keitiesi pati. Gal būt pačios pirmosios vedybos tokiu atveju būtų atnešusios laimę, jei būtų tinkamai pasirinkta pavardė. O šiais laikais moterys tam tikrai turi pasirinkimą net iš penkių variantų. Kokią pasirinkti, gali padėti nuojauta, kuri moterims nesvetima, o jei nepadeda, tada galima kreiptis ir į numerologiją.
Reziumuojant ir norėčiau palinkėti įsimylėjusiems. Mylėkite ir būkite laimingi, jei esate pasiryžę išsaugoti meilę vienas kitam visą gyvenimą, tačiau jei jau dabar turite pretenzijų savo išrinktajam, tai žinokite, kad tai tik prisirišimas. Tada patariu neskubėti, įvertinti, kurį laiką pagyventi kartu, patirti išsiskyrimą ir vėl susieiti, patirti sunkumų, nepriteklių. Tai padės Jums įvertinti savo jausmus vienas kitam ir suprasti vienas kitą, o svarbiausia duos Jums išbandymą ar sugebėsite išsaugoti meilę. Iš kitos pusės nieko atsitiktinai pasaulyje nebūna, jei jau likimas suvedė, tai jeigu ir ne gyvenimui kartu, tai bent jau tam, kad kažko pasimokytumėte vienas iš kito ir padėkotumėte vienas kitam už pamokas. Niekada neišsiskirkite su neapykanta ir nuoskaudomis, tiesiog padėkokite vienas kitam už suteiktas akimirkas ir pamokas, likite draugais. Niekada neplanuokite gyvenimo kartu, jei nejaučiate vienas kitam tyro, tikro meilės jausmo, o jaučiate tik prisirišimą, likite draugais.
Dėkoju Jums už Jūsų dėmesį ir maloniai laukiu Jūsų komentarų. Taip pat norėčiau, kad siūlytumėte temą sekančiam dienoraščio puslapiui. Iki sekančio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą